Paminklo B. Lubiui idėja sostinėje sumalta į miltus
A. Žebrausko pasiūlyta paminklo B. Lubiui koncepcija

Paminklo B. Lubiui idėja sostinėje sumalta į miltus

JURGITA NAGLIENĖ

Valstybinė kultūros paveldo komisija kritikuoja sumanymą Plungės parke įamžinti signataro Bronislovo Lubio atminimą bronzine jo skulptūra Babrungo upės krante, miesto parke. Suabejota ne tik dėl paminklui pasirinktos vietos, bet ir dėl jo formos – esą net tikrieji dvarų savininkai neturėjo tradicijos sau statyti paminklų, o dabar Plungėje B. Lubys pasitiks visus, žengiančius į parką, lyg būtų dvaro šeimininkas.

Posėdžio metu net nuskambėjo įspėjimas, jog Plungei neatsisakius šio savo sumanymo, bus kreipiamasi į prokuratūrą, tačiau paminklą inicijavusieji teigia išpildę visus formalumus, net gavę Kultūros paveldo departamento palaiminimą, tad nesuprantantys, kodėl kišami pagaliai į ratus.


Kritikos strėlės

Dėl šio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi Plungės visuomenininkai – klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“. Savo kreipimesi jie dėstė neprieštaraujantys sumanymui įamžinti B. Lubio atminimą, tačiau abejojantys dėl pasirinktos vietos – Babrungo upės pakrantės Plungės dvaro sodybos parke.

Iniciatyvos tokiu būdu įamžinti B. Lubio atminimą ėmėsi Plungės pramonininkų sąjunga bei „Plungiškių draugija“, prisidėti pažadėjo ir signataro artimieji.

Parke šalia tiltelio per Babrungo upę (už Vaikų bibliotekos) suplanuota įrengti trinkelių aikštelę ir pastatyti bronzinę 2,3 m aukščio B. Lubio skulptūrą, taip pat paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Visuomenininkai atkreipė dėmesį į tai, kad meninis konkursas šiai iniciatyvai skelbiamas nebuvo.

Kaip teigė „Oginskių dvaro bičiulių“ atstovė dr. Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII a. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX a. dvaro ansambliu – tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas. Nepaisant to, čia jau sulaukta 4 skirtingų asmenybių įamžinimo pasiūlymų.

Siūlė kreiptis į prokuratūrą

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje dalyvavęs teisininkas Artūras Bundonis sakė, jog Plungės dvarui ir jo parkui yra taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai. Paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Projektas keičia reljefą, mat bus aukštinama atraminė akmenų sienelė, perdengiant ją betoniniu žiedu. Projektiniais sprendiniais bus pažeisti nusistovėję vizualiniai ryšiai tarp skirtingų dvaro komplekso dalių.

A. Bundonis akcentavo, kad pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas, tad įstatymas draudžia žaloti nustatytas vertingąsias savybes bei nesilaikyti specialiaisiais planais nustatytų paveldosaugos reikalavimų.

Nepaisant prieštaravimų specialiajam planui ir galimų teisės aktų pažeidimų, paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių-Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus.

Galutinio projektinių pasiūlymų suderinimo atveju A. Bundonis siūlė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nes nacionalinės reikšmės objekto apsaugos klausimų negalima palikti spręsti tik vietiniu lygmeniu.

Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė konstatavo, kad tokia situacija kuria akivaizdų konfliktą, kuris gali sukelti pasekmes bei sukurti precedentą žymiems asmenims įsiamžinti vertingiausiose Lietuvos vietovėse.

Pasigedo meno kūrėjų ir tyrėjų įtraukimo

Susiklosčiusi situacija sukėlė atgarsį ir kitose organizacijose. Jurgita Kristina Pačkauskienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė, teigė, kad abejojama tiek skulptūros menine verte ir kokybe, tiek vietos jai parinkimu, ir siūlė plungiškiams apsvarstyti kitas galimas įamžinimo formas, pavyzdžiui, atminimo lentą ar medžio pasodinimą.

Tokios pat nuomonės sakė esąs ir dr. Dainius Labeckis, istorikas ir parkų tyrinėtojas. Pasak jo, paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė išreiškė apgailestavimą, kad tokiuose projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodomas skulptūros autorius. Realizuojant panašias iniciatyvas, pirmininkė rekomendavo nuo pat pradžių įtraukti profesionalaus meno kūrėjus, tyrėjus, meno ir vietos bendruomenes.

Savo nuomonę pateikė ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, kurią pasirašė jos prezidentė dr. Rasa Antanavičiūtė ir 35 aktyviai meno kritikos lauke veikiantys profesionalai. Pasak jų, realistinių bronzinių viso ūgio skulptūrų pridygo dideliuose ir mažuose Lietuvos miestuose, o kasdiene poza pavaizduoti bronziniai vyriškiai tampa privalomu kiekvieno miestelio atributu ir praranda originalumą, gebėjimą patraukti dėmesį, o galiausiai ir prasmę. Tokie paminklai byloja apie sustabarėjusias įamžinimo formas, stereotipinį mąstymą ir nenorą paieškoti originalesnių sprendimų, jautriau atliepiančių kontekstą.

Dailės kritikai atkreipė dėmesį į tai, kad taip suprojektuota skulptūra siunčia klaidingą žinutę, esą B. Lubys simboliškai savinasi visą dvaro kompleksą – signataras tarsi pasitiks lankytojus kaip dvaro sodybos savininkas.

Kreipimąsi pasirašę specialistai teigė, kad B. Lubiui 2015 m. Jonavoje jau buvo atidengtas tokios pat meninės raiškos paminklas, todėl siūlo projekto iniciatoriams paieškoti originalesnių ir jautresnių aplinkai sprendimų, pavyzdžiui, parke jam dedikuoti suolelį.

Departamentas – kitos nuomonės

Su išsakytomis ekspertų pastabomis nenorėjo sutikti KPD atstovai. Aurelija Ričkuvienė, KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus, išdavusio sąlygas ir patvirtinusio projektinius pasiūlymus, vadovė, teigė, kad naujojo paminklo projektas atitinka rekreacinę funkciją, o planuojamas betono sluoksnis ir turėklai reikalingi parko lankytojų saugumui užtikrinti.

Pasak A. Ričkuvienės, paminklas neprieštarauja specialiajam planui. Savo pavaldinei antrino KPD direktorius Vidmantas Bezaras. Jis teigė, kad apie B. Lubio nuopelnus dvarui ir parkui reikėtų spręsti miestui, nes parko labui daugiausiai padarė Žemaičių dailės muziejus ir Plungės rajono savivaldybė, tad jų sprendimų kvestionuoti nepadoru.

Į tai atsakydamos Paveldo komisijos narės Dalė Puodžiukienė ir Dalia Vasiliūnienė paragino KPD direktorių, kaip valstybės tarnautoją, laikytis įstatymų bei ginti saugomų teritorijų ir visuomenės, o ne statytojų interesus. Komisijos pirmininkė V. Ščiglienė reziumavo, kad gražiausias Lietuvos vietas svarbu išsaugoti visiems, nes tai prigimtinė žmonių teisė.

„Esu nustebęs“

Apie šią situaciją kalbėjomės su Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi Alvidu Bakanausku, kuris yra ir minėtos Plungės rajono savivaldybės kultūros ir meno tarybos, pritarusios B. Lubio įamžinimui parke, pirmininkas.

Jis sakė su dideliu susidomėjimu perskaitęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio informaciją ir šiuo metu laukiantis oficialių šios komisijos išvadų.

„Buvau nustebintas į šią komisiją pasikreipusios grupelės plungiškių nuostata, kad B. Lubio paminklui parke ne vieta, perdėtu jų rūpesčiu. Apmaudu, kad darom, kuriam, gražinam Plungę, bet atsiranda žmonių, kurie kaišioja pagalius į ratus. Tas pats buvo ir nusprendus parke pastatyti paminklą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Jis turėjo būti didesnis, šiek tiek kitoks, bet skulptorė sutiko padaryti nuolaidų šitiems asmenims. Esu tikras, kad Lubio atminimą reikia įamžinti, ir kad profesoriaus architekto Algirdo Žebrausko pasiūlyta paminklo koncepcija nepakenks parkui, priešingai – suteiks jam solidumo“, – kalbėjo A. Bakanauskas.

Muziejaus direktorius neslėpė apmaudo dėl to, kad jo pačio pavaduotoja dr. J. Skurdauskienė, taip pat „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir „Saulutės“ organizacija kritikuoja pasirinktą vietą paminklui, tačiau nesiūlo kitos.

„Man tokia kritika yra nepriimtina. Įamžinimo idėja buvo apsvarstyta Kultūros ir meno taryboje, gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas – ko dar trūksta? Juk gyvename teisinėje valstybėje, kur visi gali turėti savo nuomonę, bet ar dėl jos reikia muštis?!“